kiekybiniai tyrimo metodai

kiekybiniai tyrimo metodai
kiekybiniai tyrimo metodai statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių reiškinių tyrimo metodai, kai hipotezei patikrinti taikomos statistinės procedūros su skaitiniais kintamaisiais, aprašančiais empirinius duomenis.Siekiant suprasti reiškinį, analizuojama daug atvejų, ir kiekvienas atvejis aprašomas keliais pagrindiniais kintamaisiais (didelis atvejų ir mažas kintamųjų skaičius). Statistinėmis procedūromis stengiamasi rasti (pvz., taikant koreliacijas) arba nuspėti (pvz., regresine analize) ryšį tarp 2 ar daugiau kintamųjų, kurie daugeliu tiriamų atvejų kinta kartu. Remiantis šiais metodais galima paaiškinti kaip, bet negalima paaiškinti, kodėl kintamieji kinta kartu. Viena pagrindinių problemų yra tiksliai operacionalizuoti kintamuosius, t. y. apibrėžti kintamąjį tokiu būdu, kad jį būtų įmanoma aprašyti kiekybiškai. Galima skirstyti pagal kintamųjų skaičių. Paprasčiausias atvejis yra vieno kintamojo analizė. Tyrimo metodo paskirtis šiuo atveju yra empirinis aprašymas atsakant į klausimą, „kiek“ arba „kaip dažnai“. Dviejų kintamųjų analizės paskirtis – rasti dviejų kintamųjų ryšį. Šis ryšys gali būti vienpusis („neturtingi rinkėjai balsuoja už kairiąsias partijas“), abipusis („dešiniųjų partijų rėmėjai renkasi dešiniosios pakraipos laikraščius, o šie ugdo rinkėjų paramą dešiniosios pakraipos partijoms“) arba netikras (angl. spurious correlation), kai 2 pasirinkti kintamieji susiję su trečiu kintamuoju, kuris lemia jų abiejų variaciją („streikų daugiau tose politinėse sistemose, kuriose interesų grupių poveikio kanalai mažiau formalizuoti“), tačiau abu kintamieji gali priklausyti nuo valstybės politinės kultūros tipo. Daugelio kintamųjų modeliais tiriamas kelių nepriklausomųjų kintamųjų ir priklausomojo kintamojo ryšys („už dešiniąsias partijas dažniau balsuoja turtingesni ir religingesni rinkėjai, tačiau jas palaiko ir ne tokie turtingi ir religingi, bet jaunesni rinkėjai“). Politikos moksluose išplito per biheivioristinį sąjūdį, jų populiarumą palaikė ne tik naujos metodologinės nuostatos, bet ir kompiuterinės technikos raida. Pirmiausia pradėti taikyti politikos sociologijoje tiriant asmenų politinį elgesį. Pagrindinės taikymo sritys buvo politinių klasių, politinės kultūros, masių ir elito požiūrių, elgesio per rinkimus tyrimai. Beveik tuo pat metu imti taikyti lyginamojoje politikoje, kur pagrindinis tyrimo vienetas buvo nacionalinė valstybė. Pagrindinė kiekybinių tyrimų sritis buvo politinių režimų kaitos priklausomybė nuo socialinių ekonominių, politinių ir institucinių veiksnių. Jų metodika ištobulėjo, tačiau išaiškinta ir nemažai metodologinių problemų. Priklauso nuo subjektyvių interpretacijų operacionalizuojant, renkant ir apdorojant duomenis bei aiškinant gautus rezultatus. Pagrindinė operacionalizavimo problema yra pasirinkti duomenis, kurie ne tik būtų prieinami, bet ir atskleistų tyrimui svarbią ypatybę. Pagrindinės duomenų rinkimo problemos yra reprezentatyvumas (ar tyrimo imtis atspindi atvejų visumą) ir patikimumas (ar gauti duomenys neiškraipyti ir ar klaidos tikimybė visais atvejais vienoda). Gautų duomenų apdorojimo problema – teorinio modelio ir statistinių procedūrų santykis. Turimus duomenis, ypač kai jų daug, įmanoma analizuoti įvairiais metodais, tačiau be teorinio pagrindimo daugelis jų gali duoti nieko nesakančius, nors ir patikimus, rezultatus. Net kai ryšys tarp 2 kintamųjų fiksuojamas kaip labai stiprus, šie metodai tik leidžia patikrinti, ar jis nepriklauso nuo kito, išorinio kintamojo, bet neleidžia traktuoti šio ryšio kaip įrodymo, kad nepriklausomasis kintamasis (kintamieji) lemia priklausomąjį. Kiekybiniai tyrimo metodai gali tik paremti iškeltą hipotezę arba jos neparemti, bet interpretuoti tokį rezultatą kaip priežastinį ryšį būtina remiantis ne šiais metodais (juolab ne jų „patikimumu“), o teorinio modelio prielaidomis. atitikmenys: angl. quantitative methods of research ryšiai: susijęs terminashipotezė susijęs terminaskintamasis susijęs terminaspolitikos mokslai

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Look at other dictionaries:

  • kokybiniai metodai — statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių reiškinių tyrimo metodai, kuriems priskiriami grupių ir asmenų stebėjimas, nestruktūruoti išsamūs interviu (kai tyrėjas diskutuoja su respondentu arba respondentais), biografinis metodas (kai žmonių …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • quantitative methods of research — kiekybiniai tyrimo metodai statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių reiškinių tyrimo metodai, kai hipotezei patikrinti taikomos statistinės procedūros su skaitiniais kintamaisiais, aprašančiais empirinius duomenis.Siekiant suprasti… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • qualitative methods — kokybiniai metodai statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių reiškinių tyrimo metodai, kuriems priskiriami grupių ir asmenų stebėjimas, nestruktūruoti išsamūs interviu (kai tyrėjas diskutuoja su respondentu arba respondentais), biografinis… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • comparative analysis — lyginamoji analizė statusas T sritis Politika apibrėžtis Viena iš pagrindinių politikos mokslų strategijų, leidžianti tirti politinio reiškinio nedidelio skaičiaus atvejų panašumų ir skirtumų priežastis ir šių tyrimų pagrindu plėtoti naujas… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • comparative research — lyginamoji analizė statusas T sritis Politika apibrėžtis Viena iš pagrindinių politikos mokslų strategijų, leidžianti tirti politinio reiškinio nedidelio skaičiaus atvejų panašumų ir skirtumų priežastis ir šių tyrimų pagrindu plėtoti naujas… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • lyginamoji analizė — statusas T sritis Politika apibrėžtis Viena iš pagrindinių politikos mokslų strategijų, leidžianti tirti politinio reiškinio nedidelio skaičiaus atvejų panašumų ir skirtumų priežastis ir šių tyrimų pagrindu plėtoti naujas teorijas.Pagrįsta… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”